Pastaruoju metu Lietuvos oro erdvė susidūrė su nestandartinėmis grėsmėmis – iš kaimyninių šalių atskrendančiais kontrabandiniais balionais, sukėlusiais realius operacinius trikdžius Vilniaus oro uosto veikloje. Tokie incidentai neapsiriboja trumpalaikiais nepatogumais: jie tiesiogiai lemia skrydžių vėlavimus, avialinijų patiriamas papildomas išlaidas, brangstančias resursų perskirstymo operacijas ir gali mažinti Lietuvos, kaip patikimos tranzito šalies, patrauklumą tarptautinėje rinkoje. Vien šiandien, remiantis oficialiais duomenimis, patirti nuostoliai Lietuvos oro uostams ir partneriams siekia per 750 tūkst. eurų.
Praktika parodė, kad tradicinės oro erdvės stebėjimo sistemos nėra sukurtos aptikti lėtai judančius, žemai skrendančius ar nestandartinių charakteristikų objektus. Šie technologiniai apribojimai paskatino poreikį naujos kartos sprendimams, galintiems realiu laiku identifikuoti galimus oro erdvės pažeidimus ir užtikrinti laiku inicijuotą reakciją. Todėl valstybė paskelbė nacionalinį konkursą, kurio tikslas – užtikrinti skrydžių saugą ir nenutrūkstamą aviacijos infrastruktūros funkcionavimą. Konkurse dalyvavo 35 komandos, iš kurių trys gavo paramą toliau vystyti savo idėjas. Viena jų – LAVIA narė Drone Team (IT Logika).
„Drone Team“ kuriama sistema gali tapti reikšmingu postūmiu Lietuvos aviacijai
„Drone Team“ vysto integruotą oro erdvės apsaugos sistemą, paremtą pažangia autonominių orlaivių, sensorių ir programinės įrangos sąsaja.
Sprendimą sudaro keli pagrindiniai komponentai:
- Greiti žemo aukščio orlaiviai, galintys greitai reaguoti į aptiktus oro erdvės pažeidimus.
- Fiksuoto sparno orlaiviai, galintys operuoti dideliame aukštyje.
- Pažangūs lazeriniai-optiniai sensoriai, leidžiantys atpažinti taikinius įvairiomis oro sąlygomis bet kuriuo paros metu.
- Didelės galios lazeris, gebantis utilizuoti didelį kiekį balionų per vieną skrydį.
- Dirbtinio intelekto algoritmais pagrįstos analizės priemonės, gebančios vykdyti balionų trajektorijos modeliavimą realiu laiku.
Visa sistema sukurta veikti nuolat, 24/7 režimu, automatiškai fiksuojant oro erdvės pažeidimus ir inicijuojant veiksmus dar prieš jiems sukeliant operacinius sutrikimus. Vienas svarbiausių sprendimo tikslų – neutralizuoti rizikas taip, kad būtų išvengta papildomos žalos aplinkai, žmonėms ar infrastruktūrai.
Reikšmė nacionaliniam saugumui
Tokio tipo technologijos turi didžiulę reikšmę civilinei aviacijai. Jos gali sumažinti skrydžių trikdžių tikimybę, padėti išvengti neplanuotų nukreipimų į kitus oro uostus ir sumažinti oro eismo ribojimo atvejų skaičių. Integruotos aptikimo ir reagavimo sistemos sukuria išankstinio perspėjimo mechanizmą, kuris yra kritiškai svarbus tiek avialinijoms, tiek oro navigacijos paslaugų teikėjams.
Sprendimas prisideda prie didesnio skrydžių saugumo, operacinio stabilumo ir Lietuvos oro erdvės konkurencingumo regione. Tai taip pat stiprina valstybės gebėjimą reaguoti į hibridines ir nestandartines grėsmes, kurių mastas Europoje pastaruoju metu pastebimai auga.
Kaip tokie sprendimai keičia bendrą valstybinės aviacijos ekosistemą
Oro erdvės monitoringas iš dronų perspektyvos tampa viena pažangiausių tendencijų modernioje aviacijoje. Tokios sistemos jau naudojamos oro uostų perimetro apsaugai, infrastruktūros priežiūrai ir didelės rizikos zonų stebėsenai.
„Drone Team“ kuriama technologija gali būti integruojama su įvairiomis esamomis nacionalinėmis sistemomis: NAIS, oro uostų operacijų valdymo centrais, meteorologinėmis platformomis ir NAV kontroliuojamais sektoriniais sprendimais. Toks suderinamumas padeda visai aviacijos ekosistemai veikti sklandžiau ir greičiau reaguoti į oro erdvės pokyčius.
Šios inovacijos taip pat skatina glaudesnį valstybės institucijų, aviacijos specialistų ir technologijų įmonių bendradarbiavimą. Tai būtinas pamatas šiuolaikinei oro erdvės apsaugai, kurioje techniniai įrankiai turi sklandžiai derėti su reguliaciniais, operaciniais ir saugos reikalavimais.
Lietuvos vaidmuo fo
rmuojant Europos oro erdvės saugumo inovacijas
Lietuva turi galimybę tapti pilotine šalimi, testuojančia tokio tipo oro erdvės apsaugos sistemas realiomis sąlygomis. Tai suteiktų šalies aviacijos sektoriui išskirtinį pranašumą, o technologijų kūrėjams – galimybę vystyti sprendimus, kurie vėliau gali būti diegiami ir kitose Europos valstybėse.
Projektai, tokie kaip „Drone Team“ vystoma platforma, gali tapti inovacijų eksporto produktu ir prisidėti prie Lietuvos matomumo kaip technologijų ir aviacijos inovacijų centro. Tai stiprina šalies reputaciją, skatina investicijas ir kuria pridėtinę vertę tiek aviacijos, tiek technologijų sektoriuose.
Šiuo metu technologija pereina į tolesnio testavimo etapą, kuriame atliekami realūs bandymai siekiant įvertinti sistemos veikimą operacinėmis sąlygomis ir aiškiai pademonstruoti jos praktinį potencialą. Šie bandymai yra esminė proceso dalis, leidžianti patikrinti sprendimo patikimumą, reagavimo greitį ir galimybes integruotis į šalies aviacijos saugos infrastruktūrą.
Džiaugiamės matydami tokį technologijų įmonių susivienijimą ir gebėjimą greitai bei profesionaliai reaguoti į svarbius valstybinio lygio iššūkius. Tokie projektai rodo, kad šalies technologijų bendruomenė yra pasirengusi prisidėti prie nacionalinio saugumo sprendimų ir kelti aviacijos saugos standartus į naują kokybinį lygį.