Kiekvieną kartą, kai lėktuvas saugiai nusileidžia ar pakyla, dėkojame pilotams, o gal ir skrydžių vadovams. Tačiau retai susimąstome apie tai, kiek žmonių kasdien turi prieigą prie jautriausių oro uostų zonų – lėktuvų, bagažo skyrių, saugumo punktų. Ir dar rečiau – apie tai, kaip dažnai šie žmonės yra tikrinami.
Šiandien Lietuvoje darbuotojų patikra fragmentuota ir vangi – oro uostų personalas dažniausiai tikrinamas vos kartą per metus. Išdavus leidimą dirbti metams neatsižvelgiama į tai, kad situacija gali kisti – pavyzdžiui, prieš tai nepriekaištingos reputacijos darbuotojui nusižengus ir staiga užmezgus ryšius su nedraugiškomis Lietuvai valstybėmis. Deja, bet kol kas neturime vieningos sistemos, kuri šiuos nusižengimus fiksuotų, o tokiems asmenims leidžiama dirbti toliau.
Akivaizdu, kad tokia praktika iššūkių kupiname XXI amžiuje nepakankama. Tad ko reikėtų imtis?
Kaimynų sėkmės pavyzdžiai – ko galime iš jų pasimokyti?
Pažvelkime, kaip šiuo procesu rūpinasi kitos valstybės ir ko galėtume iš jų pasimokyti. Toli ieškoti nereikės – mūsų artimiausios kaimynės Latvija, Lenkija ir Estija jau kurį laiką darbuotojų patikrai naudoja automatizuotas sistemas.
Kaip šios sistemos veikia? Pavyzdžiui, Estijoje realiu laiku veikianti automatizuota patikros sistema yra susieta su saugumo tarnyba, Vidaus reikalų ministerija ir kitomis institucijomis. Ši sistema nuolat tikrina kiekvieną darbuotoją – ne tik prieš išduodama leidimą, bet ir visą leidimo galiojimo laikotarpį.
Vadinasi, jei asmens teisinis statusas ar ryšiai pasikeičia, sistema iškart į tai reaguoja. Be to, atsiradus bet kokiam pokyčiui asmens istorijoje, dėl kurio jam oro uoste dirbti nebeleidžiama, automatiškai naikinamas leidimas dirbti arba vykdoma pirmalaikė patikra.
Tokia sistema patogi tuo, kad eliminuoja žmogiškas klaidas ar pasenusius duomenis ir taip padeda užtikrinti aukštą saugumo lygį. Deja, Lietuvoje tokio sprendimo kol kas nėra, o šis klausimas vis dar lieka diskusijų lygmenyje.
Saugumo sistemos šiais laikais yra būtinybė
Svarbu suprasti, kad oro uosto teritorijoje kiekvieną dieną dirba šimtai žmonių: nuo bagažo tvarkytojų ar valytojų iki inžinierių, tiekėjų, technikų, skrydžių vadovų ir kt. Bet kuris iš jų gali patekti į saugumo zonas ir potencialiai sukelti grėsmę.
Jungtinėje Karalystėje ir kitose ES šalyse fiksuota atvejų, kai darbuotojai piktnaudžiavo savo leidimais. Ir nors ne visuomet tai buvo susiję su terorizmu – neretai tokiu būdu padėta gabenti kontrabandą ar tenkinti asmeniniai interesai – vis dėlto tai parodo akivaizdžias saugumo skyles. Tuo tarpu realiuoju laiku atliekamos patikros sistemos leidžia saugumo spragas „užlopyti“ dar prieš incidentui nutinkant.
Pasak LAVIA valdybos pirmininko Aleksandro Nemunaičio, tokio tipo sistemos – ypač šiais neramiais laikais – yra ne prabanga, o būtinybė. „Kalbame ne apie kontrolę dėl kontrolės. Kalbame apie išmanų, nuoseklų ir prevencinį saugumą. Oro uostų erdvė – kritinės infrastruktūros dalis, ir negalime sau leisti rizikuoti. Šiandien turime visas technologines galimybes užtikrinti saugumą be papildomo biurokratinio spaudimo – tik reikia sprendimo ir politinės valios.“
Lietuvoje vis dar trūksta lyderystės
Deja, bet ši iniciatyva Lietuvoje vis dar stringa dėl vienos priežasties – niekas nenori prisiimti atsakomybės vykdyti tokio tipo projektą. Kitaip tariant, nei institucijos, nei pats oro uostas nesuinteresuoti priimti sprendimų, kurių dėka leidimų išdavimo tvarka keistųsi. O be aiškių ir drąsių sprendimų šis svarbus pokytis neįvyks.
Akivaizdu, kad dėl to pralaimi visi – tiek valstybė, tiek verslas. Pavyzdžiui, vienas pro akis praleistas incidentas gali kainuoti milijonus – ne tik finansiškai, bet ir reputacine prasme. Be to, automatizuotos sistemos gerokai sumažintų administracinę naštą. Tai reiškia greitesnį ir patogesnį leidimų išdavimą, žmogiškų klaidų sumažėjimą ir efektyvesnį personalo valdymą.
„Lietuva turi pasirinkimą – laukti, kol sistemos įdiegimas taps neišvengiamas, arba imtis pokyčių jau dabar. Mūsų oro uostai auga, srautai didėja, aviacijos sektorius atsigauna po pandemijos, o grėsmių iš priešų taip pat nemažėja. Saugumas – ne antraeilis klausimas. Tai mūsų ilgalaikės sėkmės pamatas ir prioritetas, kuriuo turime rūpintis visais frontais“, – tikina A. Nemunaitis.
Jei sugebame tiksliai ir efektyviai valdyti skrydžių srautus, galime valdyti ir rizikas – tik tam teks pasitelkti technologijas, kurios jau veikia mūsų kaimynystėje.