2021-ieji buvo dar vieni įtempti metai visai aviacijos industrijai. Niekaip nesibaigianti Covid-19 pandemija ir toliau neigiamai veikia vieną iš strategiškai svarbiausių pasaulio ekonomikos sektorių. Tačiau retrospektyviai vertinant 2021 metų įvykius bei paskutines naujienas aviacijos pasaulyje, nesunkiai galime įžvelgti pozityvias tendencijas. Nacionalinės aviacijos asociacijos LAVIA valdybos pirmininkas Joris Gintilas dalinasi įžvalgomis apie tai, kokie šie metai buvo Lietuvos aviacijai.
Augantys keleivių srautai
Anot Jorio Gintilo, Lietuvoje aviacija 2021 metais išgyveno netgi kiek netikėtai spartų atsigavimo periodą. „Vakcinacija bei atlaisvėję kelionių ribojimai paskatino kelionių bei naujų potyrių išsiilgusius žmones sėstis į lėktuvus. Šių metų lapkritį Lietuvos oro uostai aptarnavo daugiau nei 308 tūkst. keleivių. 2020 metais tuo pačiu laikotarpiu buvo fiksuotas 43 tūkst. keleivių skaičius. Aišku, iki 2019 metų rezultatų dar toli, kai per tą patį mėnesį buvo aptarnauta virš 496 tūkst. keleivių, tačiau tendencija išlieka pakankamai aiški ir optimistinė – rekordiniai 2019 m. rodikliai bus pasiekti jau 2023 pradžioje. Bet kuriuo atveju reikia pasidžiaugti, kad nepaisant visų neigiamų pandemijos pasekmių bei sunkumų nei viena ilgametė Lietuvos aviacijos įmonė nenutraukė savo veiklos, nepaskelbė apie nemokumą, neprašė valstybės pagalbos ją gelbėjant. Tai aiškiai indikuoja kokią aukštą brandą Lietuvos aviacijos verslas buvo pasiekęs iki 2020 metų, kad net pasaulinės aviacijos verslo krizės metu sugebėjome ne tik išlaikyti regiono lyderio pozicijas, bet ir vieni pirmųjų „perkrauti“ ankstesnius plėtros planus bei užimti konkurentų atlaisvintas vietas pasaulinėje rinkoje.“
Stabili krovinių gabenimo oru paklausa
2020-aisias rekordus sumušusi krovinių transportavimo oru paklausa ir toliau išlieka didelė. „Per vienuolika šių metų mėnesių Lietuvos oro uostais buvo pergabenta 18 637 tonų krovinių. Pernai tokiu pat laikotarpiu – 18 058 tonų. Atrodo, jog 2021-mieji turi potencialo pralenkti anų metų rezultatus. Tai nulemti galėjo pasikeitę vartotojų įpročiai taip pat ir pasaulyje garsiai nuskambėję logistikos trikdžiai, pavyzdžiui Sueco Kanalo situacija. Akivaizdu, jog ši tendencija 2022 metais tik stiprės ir krovinių vežamų oru srautas sudarys vis didesnę pasaulinių pervežimų dalį“ , – sako Joris Gintilas.
Išaugęs dėmesys tvarumui
Vis daugiau Lietuvos aviacijos verslo atstovų pradeda garsiau kalbėti apie iniciatyvas bei pokyčius, kurių imasi siekdami sumažinti savo poveikį ekologijai. „Atnaujindamos savo įrangą įmonės renkasi elektra varomas mašinas, taip mažindamos išmetamų dujų kiekį bei neretai pasitaikančią triukšmo taršą. Be vidinių pokyčių, verslai taip pat ieško kaip teikti labiau ekologiškas paslaugas. Pavyzdžiui antžeminio aptarnavimo teikėja „Baltic Ground Services“ artimiausiu metu planuoja tiekti ekologišką aviacinį kurą savo klientams. Tokie degalai yra saugūs ir atitinka visus reikalavimus, o išgaunami yra iš atsinaujinančių šaltinių, tokių kaip naudotas kepimo aliejus, komunalinės ir maisto atliekos arba medienos biomasė“, – mintimis dalinasi LAVIA valdybos pirmininkas. „Tuo pačiu nelieka nuošalyje ir orlaivių gamintojai. Vandenilio dujomis varomų orlaivių projektavimas pastaraisiais metais pasiekė ženklų progresą ir netgi tokie gigantai, kaip Airbus jau dabar deklaruoja savo planus pradėti tokių orlaivių gamybą iki 2035 metų.“
Jis taip pat primena, jog gegužės mėnesį Tarptautinės oro uostų tarybos aviacijos tvarumo susitikime Lietuvos oro uostai prisijungė prie Europos oro uostų iniciatyvos „Net Zero“, kuria siekiama iki 2050 metų pasiekti nulį anglies dvideginio (CO2) emisijų į aplinką.
Pirmasis Lietuvoje aviacijos įmonių miestelis
2020-aisiais metais „Avia Solutions Group“ pradėtas kurti aviacijos slėnis „AeroCity“ šiemet įgavo aiškesnius rėmus. „Baigiamas statyti „AeroCity Tech Valley“ pastatas Lietuvos aviaciją įrašė į istoriją, mat jame buvo „nutupdytas“ realus verslo lėktuvas. Tai pirmasis toks architektūrinis projektas visame pasaulyje“ , – teigia Joris Gintilas.
Anot jo „AeroCity“ tikslas yra suburti aviacijos profesionalus bei entuziastus bei taip paskatinti aviacijos verslo inovacijas bei projektus. Tai svarbus žingsnis Lietuvos aviacijai, leisiantis dar daugiau dėmesio skirti sferos plėtrai bei inovacijų aviacijoje diegimui. „Jame veikiančios įmonės aptarnauja klientus visame pasaulyje, taip garsindamos Lietuvos, kaip patikimo aviacijos paslaugų partnerio, vardą.“
Investicijos į Lietuvos įmones
Šiemet nemažai įmonių pasirinko plėstis Lietuvoje ar investuoti į čia veikiančias įmones. Viena daugiausiai aptarinėjamų investicijų buvo JAV investicijų valdymo bendrovės „Certares Management“ 300 mln. eurų investicija į įmonių grupę „Avia Solutions Group“. Teigiama, kad ši investicija padės grupei ne tik toliau vykdyti stabilią paslaugų profilio plėtrą bet ir leis realizuoti ambicingus planus papildyti grupės gretas naujomis pasaulinio lygio aviacijos įmonėmis. Tačiau ekspertų vertinimu tikėtina, kad Lietuvoje nusės tik maža investicijos dalis. „Pastaruoju metu įmonių grupė Lietuvoje nuolat susiduria su sistemingai ir dirbtinai keliamomis biurokratinėmis kliūtimis, kai tik nori vykdyti plėtrą bei investicijas savo gimtoje šalyje. Todėl situacijai nesikeičiant tikėtina, kad didžioji dalis 300 mln. eurų investicijos bus realizuota užsienyje“, – sako LAVIA valdybos pirmininkas.
Suplanuota infrastruktūros plėtra
Šiemet dėmesys skirtas buvo ir infrastruktūros atnaujinimui. Spalio mėnesį buvo baigta Palangos oro uosto aerodromo rekonstrukcija. Jos metu atnaujintas lėktuvų kilimo ir tūpimo, riedėjimo takas, rekonstruotas orlaivių peronas, atnaujintos inžinerinės ir apšvietimo sistemos.
Į pabaigą juda ir nemažai Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos darbų. „Pastaruosius trejus metus Vilniaus oro uostas buvo tikra statybų aikštelė. Šio rekonstrukcijos projekto esamas peronas padidintas 8 orlaivių stovėjimo aikštelėmis, iš kurių 5 papildomos stovėjimo vietos yra pritaikytos didiesiems orlaiviams. Taip pat atnaujintos betoninės stovėjimo aikštelės, įrengtos naujos asfalto dangos bei požeminė elektros sistema lėktuvų įrenginiams įkrauti ir dar daug kitų tvarių sprendimų“, – dalinasi Joris Gintilas. Tačiau tai – tikrai ne pabaiga.
2022 m. Vilniaus oro uosto planuojama pradėti išvykimo terminalo rekonstrukcija. Jau paskelbtas naujo išvykimo terminalo statybų viešasis pirkimas. Statybų rangovą planuojama išsirinkti iki 2022 m. vidurio ir iškart pradėti darbus. Valstybė terminalo statyboms yra numačiusi skirti 4 mln. eurų.
Aviacijos vystymo gairės
„Praėjo jau daugiau nei 15 metų nuo paskutinio karto kai Lietuvoje buvo patvirtinta oficiali Aviacijos strategija. Niekas negali nuneigti, kad nuo 2006 metų tiek Lietuva, tiek pati aviacija pasikeitė, išgyveno daug iššūkių ir pergalių. Šiais metais Susisiekimo Ministerija ėmėsi sunkaus, tačiau būtino darbo parengti naujas Lietuvos Aviacijos gaires, kuriose bus numatoma sferos plėtra iki 2030-ųjų“, — sako LAVIA valdybos pirmininkas.
Rengiant gaires planuojama įvertinti Lietuvos aviacijos infrastruktūrą, šalies pasiekiamumą oro transportu, skrydžių krypčių skaičių ir intensyvumą. Taip pat didelis dėmesys skiriamas aplinkai draugiškai aviacijos plėtrai bei būdų, kaip geriau išnaudoti industrijos potencialą, paieškoms.